dvilinkinis

dvilinkìnis, -ė adj. (2) KI304, dvìlinkinis (1), dviliñkinis (1) Gs 1. dvilinkai sulenktas: Paėmė dvilinkinius drabužius S.Dauk. 2. susirietęs, sulinkęs: Ką tas dvìlinkinis senis pagalės tokius darbus nudirbt visas kupron suejęs! Dbč.